Föstudagurinn 19. jślķ 2019

Icesave, ESA, ESB og sterk réttarstaša Ķslands


Björn Bjarnason
5. įgśst 2010 klukkan 19:54

Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) sendi rķkisstjórn Ķslands svonefnt įminningarbréf vegna Icesave-mįlsins 26. maķ 2010. Skyldi žvķ andmęlt af Ķslands hįlfu innan tveggja mįnaša eša fyrir 26. jślķ samkvęmt reglum ESA. Rķkisstjórn Ķslands fékk svarfrestinn lengdan um sex vikur og ber henni nś aš svara fyrir 6. september. Steingrķmur J. Sigfśsson, fjįrmįlarįšherra, sem hefur samningsumboš rķkisstjórnarinnar ķ Icesave-mįlinu, telur best aš semja um Icesave, įšur en frestur til aš svara ESA sé śt runninn.

Per Sanderud, forseti ESA, var hér į landi vegna 50 įra afmęlis EFTA undir lok jśnķ og įtti žį ķ oršaskaki viš Össur Skarphéšinsson, utanrķkisrįšherra, vegna įminningarbréfs ESA. Ķ Fréttablašinu 25. jśnķ birtist žessi frétt, sem lżsir afstöšu ESA og Sanderuds:

„Žaš er ljóst aš allt veltur į žvķ hvort Ķslendingar endurgreiši žessar 20.000 evrur į hvern innlįnsreikning. Fari svo erum viš reišubśin aš lįta mįliš nišur falla,“ segir Per Sanderud, forseti ESA.

Ķslensk stjórnvöld hafa frest til 26. jśli aš svara įliti ESA. Ef žau fallast ekki į įlit stofnunarinnar veršur mįliš sent til EFTA dómstólsins til śrskuršar, en hvaša žżšingu hefur žaš?

„Fari žetta fyrir dómstólinn mun hann stašfesta aš Ķslendingum beri aš borga žessar 20.000 evrur og dómstóllinn mun fylgja žvķ eftir“ segir Sanderud.„

Hér į Evrópuvaktinni var vakiš mįls į žvķ, aš lögfróšir ašilar teldu, aš framganga Sanderuds vęri į žann veg ķ mįlinu, aš krefjast ętti frįvķsunar žess frį ESA. Ljóst vęri, aš forseti ESA hefši gert upp hug sinn, engin andmęli dygšu til aš breyta skošun hans. Ummęlin kynnu einnig aš leiša til žess, aš mįlshöfšun ESA fyrir EFTA-dómstólnum yrši gagnslaus.

*

Leištogarįš Evrópusambandsins lżsti stušningi viš nišurstöšu ESA, žegar žaš tók įkvöršun sķna um, aš hefja mętti ašildarvišręšur viš Ķsland 17. jśnķ sl. Hiš sama er aš segja um nišurstöšu utanrķkisrįšherra ESB-rķkjanna į fundi sķnum 26. jślķ, žegar žeir samžykktu višręšurammann viš Ķsland. Hann byggist einnig į žvķ, aš nišurstaša ESA sé réttmęt.

Nišurstaša ESA er ķ stuttu mįli sś, aš ķslensk stjórnvöld hafi brotiš gegn tilskipun 94/19EB (um innlįnstryggingakerfi), žar sem Ķsland hafi ekki greitt breskum og hollenskum sparifjįreigendum eša innlįnseigendum lįgmarkstryggingu (20.000 evrur) samkvęmt tilskipuninni eftir fall Landsbankans. Žį er Ķsland einnig tališ hafa brotiš gegn 4. gr. EES-samningsins en hśn snżst um bann gegn mismunun.

Norski fréttavefurinn ABC Nyheter birti 28. jślķ frétt, žar sem lżst er afstöšu Michels Barniers, sem fer meš mįlefni innri markašarins ķ framkvęmdastjórn ESB, til įlits ESA og Icesave-mįlsins. Vakti afstaša hans enn spurningar um lögfręšileg įlitaefni. Af žvķ tilefni sneri Evrópuvaktin sér til talsmanns Barniers og fékk žetta opinbera svar 3. įgśst frį Chantal Hughes, talsmanni framkvęmdastjórnar ESB:

“Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) ber įbyrgš į framkvęmd og eftirliti meš innleišingu viškomandi ESB-tilskipana eins og tilskipunarinnar um innlįnstryggingakerfi. Žess vegna į fyrst og fremst aš beina spurningum um žetta efni til ESA.

Af hįlfu framkvęmdastjórnarinnar, getum viš stašfest, aš framkvęmdastjórnin er sammįla lögfręšilegu mati ESA varšandi tślkun į tilskipuninni um innlįnstryggingakerfiš aš žvķ er Ķsland varšar. Framkvęmdastjórnin telur, eins og ESA, aš žvķ er Ķsland varšar sérstaklega, aš ķslenska rķkiš beri įbyrgš į endurgreišslu samkvęmt ķslenska innlįnstryggingakerfinu til innlįnseigenda innan ESB vegna įgalla viš innleišingu į tilskipuninni į Ķslandi. Geta tryggingakerfisins var ekki hlutfallsleg ķ samanburši viš žį įhęttu, sem tekin var af ķslenska bankakerfinu. Auk žess feli neitun um aš endurgreiša innlįnseigendum innan ESB ķ sér mismunun ķ samanburši viš ķslenska innlįnseigendur, sem fengu fulla endurgreišslu og uršu žess vegna ekki fyrir neinu tapi vegna bankahrunsins.„

Eins og žarna kemur fram lķtur ESB žannig į, aš um įgalla hafi veriš aš ręša af Ķslands hįlfu viš innleišingu tilskipunarinnar 94/19/EB um innlįnstryggingarkerfiš. Viš spurningu um ķ hverju žessi įgalli hafi falist bregst ESB meš žvķ aš segja, aš lögfręšilegt mat ESA hafi leitt til žess, aš įgalli er talinn į innleišingunni. Žvķ verši aš spyrja ESA nįnar um rökin aš baki žessu. Vitnaš er oršrétt ķ įminningarbréf ESA, žar sem segir:

„... žaš nęgir ekki fyrir ašildarrķki aš koma į fót og višurkenna opinberlega innlįnstryggingakerfi: aš gera žaš eitt śtilokar ekki frekari įbyrgš gagnvart innlįnseigendum... frekari įbyrgš rķkisins er ašeins śtilokuš žegar innlįnseigendum hefur veriš bętt tjón sitt eša žeir verndašir “samkvęmt skilmįlum, sem lżst er ķ žessari tilskipun„...Stašreynd er, aš hvorki Tryggingasjóšur innlįnseigenda né ķslenska rķkiš tryggšu aš innlįnseigendur ķ Hollandi og Bretlandi, sem gįtu ekki nįlgast innlįn sķn, fengju nokkrar bętur śr sjóšnum.“

Segist framkvęmdastjórn ESB vera samžykk žessu lögfręšilega mati. Įgallinn af hįlfu Ķslands felist ķ žvķ aš geta ķslenska tryggingakerfisins hafi ekki veriš „hlutfallsleg ķ samanburši viš žį įhęttu, sem tekin var af ķslenska bankakerfinu.“ Bankarnir hafi meš öšrum oršum oršiš of stórir fyrir Tryggingarsjóš innstęšueigenda.

Segir talsmašur framkvęmdastjórnarinnar viš Evrópuvaktina, aš fyrir žvķ séu mörg fordęmi frį dómstóli Evrópusambandsins, aš rķki, sem hafi ekki innleitt tilskipun į fullnęgjandi hįtt og hśn snerti rétt borgara žess, geti boriš įbyrgš į tjóni, sem leiši af gallašri innleišingu. Slķk įbyrgš geti einnig komiš til sögunnar vegna innleišingar į tilskipun į óhęfilegan eša ófullkominn hįtt ķ samanburši viš žaš tjón, sem ętlunin hafi veriš aš bęgja frį borgurum landsins meš tilskipuninni.

Hér er žvķ meš öšrum oršum gefiš til kynna, aš ķ žessari tilskipun sé aš finna einhver įkvęši um skašabótaįbyrgš rķkisins, ef bankakerfi hrynur. Aš slķk fullyršing standist skošun, žótt ESA haldi henni į loft, er hępiš, svo aš ekki sé meira sagt, žegar texti tilskipunarinnar er lesin. Žar segir žvert į móti, aš rķki sé ekki įbyrgt hafi žaš stofnaš tryggingarkerfi, eitt eša fleiri, sem nżtur višurkenningar stjórnvalda, enda įbyrgist kerfiš innlįn eša žęr lįnastofnanir sjįlfar, sem lįnin veita, og tryggir aš innlįnseigendur fįi bętur og tryggingar ķ samręmi viš skilmįlana ķ tilskipuninni.

Žegar spurt er, hvers vegna framkvęmdastjórn ESB hafi ekki kynnt žessi sjónarmiš ķ tengslum viš Icesave-deiluna. Hvers vegna ekki hafi komiš fram opinberar kvartanir um žetta frį ESA eša ESB į žeim įratug, sem lišinn sé frį žvķ aš tilskipunin var innleidd į Ķslandi įriš 1999. Er svaraš į žann veg, aš žaš hafi hvorki veriš ķ verkahring framkvęmdastjórnarinnar aš fęra fram sjónarmiš né kvartanir, žar sem Eftirlitsstofnun EFTA hafi lögsögu ķ žessu mįli – bęši til aš tryggja ešlilega innleišingu viškomandi evrópskrar tilskipunar og aš engir hnökrar séu į henni.

*

Framkvęmdastjórnin telur, aš skoša beri žetta mįl ķ ljósi žess, aš hśn leggi rķka įherslu į, aš ekki sé stašiš žannig aš mįlum, aš annar borgi en sį, sem mengar, eins og Michel Barnier hafi oršaš žaš, žegar hann fęri rök fyrir žvķ, aš innlįnstryggingakerfi ESB verši aš leggja meginįbyrgš į bankana sjįlfa.

Framvęmdastjórn ESB lķtur ekki žannig į, aš tilskipanir ESB um innlįnstryggingakerfi fyrir banka séu žess ešlis, aš ašildarrķki séu skyldug til aš bęta tjón, verši bankar gjaldžrota, sem sé umfram getu innlįnstryggingarkerfisins sjįlfs til aš bęta slķkt innlįnatjón. Meš žennan skilning aš leišarljósi er enn erfišara en ella aš skilja žį afstöšu framkvęmdastjórnarinnar aš fallast į sjónarmiš ESA ķ įminningarbréfinu til Ķslands, žvķ aš žar er Ķsland tališ bera slķka skuld.

*

Žį er athygli Evrópuvaktarinnar vakin į nżlegri tillögu framkvęmdastjórnarinnar um endurskošun į tilskipuninni um innlįnstryggingar, sem skyldi banka til aš fjįrmagna tryggingarkerfiš aš mestu leyti jafnvel skżrar en įšur. Ķ skjölum, sem fylgi žessari tillögu sé višurkennt, aš gallar séu į gildandi kerfum ķ Evrópu. Žó sé žess aš geta, aš frį žvķ aš nśverandi tilskipun hafi veriš samžykkt, hafi žetta ekki leitt til įstands, žar sem innlįnseigendur hafi ekki fengiš fjįrmuni sķna eša veriš mismunaš.

Um nżskipan žessara mįla segir framkvęmdastjórnin:

„Verši nżleg tillaga framkvęmdastjórnarinnar samžykkt, munu bankar į nęsta įratug verša aš leggja fram fé til aš fjįrmagna sjóši fyrirfram, sem jafnar til 1,5% af innlįnum. Dugi žaš ekki mį krefja banka um 0,5% aš auki eftir į, žaš er eftir greišslufall. Žį mį enn taka 0,5% aš lįni śr öšrum kerfum innan ESB, sé žaš naušsynlegt. Žessi fjįrmögnun ętti aš duga til aš standa undir kostnaši viš fall mešalstórs banka. Dugi žetta ekki, verša kerfi aš hafa reglur um neyšarrįšstafanir til aš nį ķ fé eftir öšrum leišum. Žar mį nefna žį leiš aš gefin séu śt skuldabréf ķ nafni kerfisins. Į žessu stigi kann rķkiš aš koma viš sögu, en tilskipunin tekur ekki afstöšu til žess og er žess žį ašeins krafist, aš fariš sé aš reglum ESB um rķkisašstoš. Žess vegna er rķkisašstošar hvorki krafist beint né óbeint heldur lįtin rķkjum eftir.“

Ennfremur er vakin athygli į žvķ, aš ķ tilkynningu framkvęmdastjórnarinnar um slitasjóši banka frį 26. maķ ķ įr hafi veriš kynnt skošun framkvęmdastjórnarinnar į žvķ, hvernig fjįrmįlafyrirtęki geti lagt sitt af mörkum til aš standa undir kostnaši viš aš fjįrmagna slit į föllnum bönkum. Markmišiš sé aš tryggja, aš skattgreišendur séu ekki lengur kallašir į vettvang, žegar bankar falli. Framkvęmdastjórnin styšji, eins og įšur segi, fyrirfram fjįrmagnaša slitasjóši, sem fjįrmagnašir verši meš gjaldi į banka, til aš aušvelda aš tekiš sé į mįlum veikburša banka ķ žvķ skyni aš koma ķ veg fyrir, aš hann smiti frį sér og geri kleift aš vinda ofan af starfsemi bankans į skipulegan hįtt og innan tķmamarka, sem komi ķ veg fyrir „brunaśtsölu“ į eignum. Framkvęmdastjórnin telji, aš slitasjóšir verši naušsynlegur žįttur ķ śrręšum, sem verši mótuš innan ramma nżrra reglna ESB um krķsustjórn.

*

Hinn 4. jśnķ 2010 birtu Stefįn Mįr Stefįnsson, prófessor, og Lįrus L. Blöndal, hęstaréttarlögmašur, grein ķ Morgunblašinu um įminningarbréf ESA. Nišurstaša žeirra er sś, aš rök ESA fyrir įminningunni gagnvart Ķslandi byggist fyrst og fremst į višleitni til aš stušla aš ró um starfsemi banka ķ Evrópu. Žeir telja tilvķsanir ESA ķ lagagreinar, til dęmis um, aš žaš nęgi ekki fyrir ašildarrķki aš koma į fót og višurkenna opinberlega innlįnstryggingakerfi til aš śtiloka sig frį frekari įbyrgš gagnvart innlįnseigendum, ekki standast skošun. Žį sé aš hluta til vitnaš til ašfararorša, sem skipti ekki mįli og hiš sama gildi um flesta dóma dómstóla ESB, sem vķsaš sé til. Hins vegar fari lķtiš fyrir sjónarmišum, sem styrki ašra nišurstöšu.

Žeir Stefįn Mįr og Lįrus segja, aš draga megi ķ efa, aš ESA hafi tekiš hlutlęgar įkvaršanir į lögfręšilegum grunni įn tillits til hagsmuna ašila viš gerš įminningarbréfsins til rķkisstjórnar Ķslands. Žeir taka undir, aš endurskoša žurfi tryggingarkerfi innlįnseigenda innan ESB. Žeim finnst hins vegar hępiš aš gjaldfęra gamla kerfsins į Ķsland. Svo viršist sem ašeins Ķslendingar verši fyrir fjįrhagstjóni vegna žessarar tślkunar ESA. Grein sinni ljśka žeir į spurningunni: „Er žaš įstęšan fyrir žvķ aš okkur skorti bandamenn?“

Frį žvķ aš grein žeirra Stefįns Mįs og Lįrusar birtist hefur oršiš enn skżrara en įšur, hve markvisst hefur veriš unniš aš žvķ aš einangra Ķsland ķ žessu mįli. Rįšherrarįš og framkvęmdastjórn ESB hafa eindregiš lagst į sveif meš ESA. Forseti ESA heldur žvķ blįkalt fram, aš ķslenska rķkiš muni tapa mįli fyrir EFTA-dómstólnum, leiši įminning ESA til mįlareksturs fyrir dómstólnum.

Ķ skżrslu rannsóknarnefndar alžingis um bankahruniš er fjallaš ķtarlega um ESB-tilskipunina um innlįnstryggingarkerfiš 94/19/EB. Žar segir mešal annars:

„Rétt er aš benda į aš samkvęmt 14. gr. tilskipunar 94/19/EB bar ašildarrķkjunum aš samžykkja naušsynleg lög og stjórnvaldsfyrirmęli til aš fara eftir tilskipuninni eigi sķšar en 1. jślķ 1995 og tilkynna framkvęmdastjórn ESB um žau žegar ķ staš. Į vettvangi EES bar ašildarrķkjunum aš gera hiš sama fyrir 1. jślķ 1995 og tilkynningar žeirra įttu aš berast Eftirlitsstofnun EFTA, ESA. Af žeim gögnum sem nefndin hefur haft ašgang aš veršur ekki séš aš žessar stofnanir hafi gert athugasemdir viš innleišingu tilskipunarinnar af hįlfu Ķslands eša žeirra rķkja sem fóru hlišstęša leiš.“ (5. bindi bls. 210.)

Samkvęmt žessu veršur aš segja, aš žaš komi enn meira į óvart en ella, aš framkvęmdastjórn ESB telji įgalla viš innleišingu žessarar tilskipunar į Ķslandi valda įbyrgš Ķslendinga į tjóni vegna Icesave-reikninganna, sem stofnašir voru ķ samręmi viš tilskipunina.

Eftir žessa nišurstöšu framkvęmdastjórnar ESB er enn frįleitara en įšur, aš lįta eins og sjįlfsagt og ešlilegt sé aš leysa žetta mįl ķ pólitķskum samningavišręšum.

 
Senda į Facebook  Senda į Twitter  Vista sem pdf  Prenta

Björn Bjarnason var žingmašur Sjįlfstęšisflokksins frį įrinu 1991 til 2009. Hann var menntamįlarįšherra 1995 til 2002 og dóms- og kirkjumįlarįšherra frį 2003 til 2009. Björn var blašamašur į Morgunblašinu og sķšar ašstošarritstjóri 1979 til 1991.

 
 
Mest lesiš
Fleiri pistlar

Umsóknarferli ķ andaslitrum - straumhvörf hafa oršiš ķ afstöšu til ESB-višręšna - réttur žjóšar­innar tryggšur

Žįttaskil uršu ķ samskiptum rķkis­stjórnar Ķslands og ESB fimmtudaginn 12. mars žegar Gunnar Bragi Sveinsson utanrķkis­rįšherra aftenti formanni rįšherrarįšs ESB og višręšu­stjóra stękkunarmįla ķ framkvęmda­stjórn ESB bréf. Textinn sem gildir gagnvart ESB er į ensku. Žar segir: „The Government of...

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš. Žeir hafa aš vķsu mįlfrelsi viš boršiš ķ Brussel, sem ķslenzkir ašildarsinnar aš ESB leggja svo mikiš upp śr en į žį er ekki hlustaš og orš žeirra hafa engin įhrif.

Lķfsreynsla Grikkja lżsandi dęmi um örlög smįžjóšar sem gengur inn ķ fjölmennt rķkjabandalag

Žaš hefur veriš fróšlegt - ekki sķzt fyrir žegna smįžjóša - aš fylgjast meš įtökum Grikkja og annarra evrurķkja, sem ķ raun hafa veriš įtök į milli Grikkja og Žjóšverja. Ķ žessum įtökum hafa endurspeglast žeir djśpu brestir, sem komnir eru ķ samstarfiš innan evrurķkjanna og žar meš innan Evrópu­sambandsins.

Umbrotin ķ Evrópu geta haft ófyrirsjįanlegar afleišingar

Žaš er nokkuš ljóst aš sś uppreisn Mišjaršarhafsrķkja gegn žżzkum yfirrįšum innan Evrópu­sambandsins, sem Romano Prodi, fyrrum forsętis­rįšherra Ķtalķu og forseti framkvęmda­stjórnar ESB um skeiš, hvatti til fyrir allmörgum mįnušum er hafin. Kveikjan aš henni uršu śrslit žingkosninganna ķ Grikklandi fyrir viku.

 
 
    Um Evrópuvaktina     RSS