Mišvikudagurinn 23. október 2019

Makrķll sękir inn į Ķslandsmiš

Makrķll I


Björn Bjarnason
9. jślķ 2012 klukkan 10:11

Augljóst er aš makrķldeilan svonefnda er žröskuldur ķ ESB-ašildarvišręšum Ķslendinga. Deilan snżst um įkvöršun Ķslendinga um veišikvóta į makrķl innan 200 mķlna lögsögunnar viš Ķsland. Innan Evrópusambandsins og ķ Noregi telja menn aš meš einhliša įkvöršun gangi Ķslendingar of nęrri makrķlstofninum enda séu veišar śr honum ekki lengur sjįlfbęrar. Hlutdeild Ķslands ķ stofninum er 16 til 17% samkvęmt einhliša įkvöršun ķslenskra stjórnvalda. ESB og Noregur gera kröfu um 90% hlutdeild ķ stofninum en 10% skiptist milli Ķslendinga, Fęreyinga og Rśssa.

Hér veršur ķ fjórum greinum fjallaš um makrķldeiluna. Ķ hinni fyrstu er gerš grein fyrir göngu makrķls inn ķ ķslenska fiskveišilögsögu. Ķ grein tvö veršur gerš grein fyrir réttarstöšu Ķslands og óska ķslenskra stjórnvalda um aš Ķsland hlyti višurkenningu sem strandrķki viš skiptingu heildarkvóta į makrķl. Ķ žrišju og fjóršu greinunum veršur sķšan skżrt frį tilraunum ESB og Noršmanna til aš knżja fram lausn sér ķ hag.

Makrķll leitar į Ķslandsmiš

Rannsóknir į sjįvarhita į Ķslandsmišum sżna fimm mismunandi skeiš sķšustu 120 įr. Kalt skeiš frį 1880 til 1920, hlżtt skeiš frį 1921 til 1964, kalt skeiš frį 1965 til 1971, breytilegt hita- og kuldaskeiš milli 1972 og 1995 og loks hlżtt skeiš frį 1996 til žessa dags.

Fyrst er sagt frį makrķl į Ķslandsmišum įriš 1895 sķšan sįst hann öšru hverju til įrsins 1996, sķšan įrlega og frį 2007 ķ miklu magni į mörgum svęšum umhverfis Ķsland. (http://icesjms.oxfordjournals.org/content/early/2012/06/03/icesjms.fss084.abstract)

Įriš 2006 var makrķlafli ķslenskra skipa 4.000 tonn; 2007 36 žśs. t.; 2008 112 žśs. t.; 2009 116 žśs. t.; 2010 122 žśs. t. og 2011 159 žśs. t.

Ķsland setti sér 155 žśs. tonna kvóta įriš 2011, Fęreyjar 150 žśs. tonn en Noršmenn og ESB tóku 600 žśs. tonn samtals. Alls veiddust žvķ um 900 žśsund tonn af makrķl įriš 2011 en Alžjóšahafrannssóknarrįšiš męlti meš rśmlega 600 žśsund tonna veiši til aš tryggja sjįlfbęrni stofnsins.

Tekjur Ķslendinga af makrķlveišum meš lżsi og mjöli nįmu um 26 milljöršum króna įriš 2011. Um 1.000 manns höfšu atvinnu af veišunum žaš įr. Tališ er aš um 90% afla ķslenskra skipa įriš 2011 hafi fariš ķ vinnslu til manneldis en žetta hlutfall var ašeins 20% įriš 2009 en žį voru um 80% aflans brędd.

Samtals var lķfmassi makrķls 2010 metinn 4,85 milljónir tonna og voru um 1,1 milljón tonn ķ ķslenskri lögsögu (23%). Įriš 2011 var heildarlķfmassinn um 2.7 milljónir tonna. Žar af um 1,1 milljón tonn (43%) ķ ķslenskri lögsögu. Makrķll dvelst 4 til 5 mįnuši af fęšuöflunartķma į Ķslandsmišum og eykur žyngd sķna žį um allt aš helming.

Steingrķmur J. Sigfśsson, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, sagši ķ samtali viš Fréttablašiš 9. jślķ 2012: „Žyngdaraukningin [į makrķl ķ ķslensku lögsögunni] er grķšarleg, kannski 650 žśsund tonn. Viš getum žvķ sagt sem svo aš viš veišum ekki nema um žrišjung af žvķ sem makrķlstofninn sem hér er į beit žyngist um įrlega.“

Vesturstofn makrķls

Ķ greinargerš frį sjįvarśtvegsrįšuneytinu um makrķlveišar frį desember 2009 sem kom śt ķ febrśar 2010 er makrķlnum lżst į žennan hįtt (bls. 4)

„Makrķllinn er straumlķnulagašur, hrašsyntur uppsjįvar- og torfufiskur sem heldur sig oftast frį yfirborši sjįvar aš 200 m dżpi ķ tiltölulega hlżjum sjó (>8°C). Hann er langlķfur og elstu fiskar sem veišst hafa voru greindir a.m.k. 25 įra. Žekkt er aš makrķll getur oršiš allt aš 66 cm langur og yfir 3 kg. aš žyngd en fiskar stęrri en 50 cm eru mjög fįtķšir. Fiskurinn er hrašvaxta og nęr 20-24 cm lengd strax į fyrsta įri. Ķ lok fyrsta įrs er fiskurinn oršinn um 27-28 cm og žyngdin er 160-170 gr. Fiskurinn veršur kynžroska viš 2-3ja įra aldur. Um nķu įra aldur er mešallengd makrķls um 40 cm og žyngdin um og yfir 600 gr. Makrķllinn hrygnir ķ skömmtum og hrognin eru sviflęg. Makrķllinn er dęmigerš svifęta og sķšla vors, į sumrin og fyrri hluta hausts heldur hann sig ķ yfirboršslögum žar sem įta og hitastig er hagstętt. Ķ ętisleit sinni leggst hann ķ miklar göngur noršur um Noregshaf, noršur meš Noregi og nś hin sķšari įr til Ķslands. Į noršlęgum slóšum er raušįta mikilvęg fęša makrķls en hann er tękifęrissinnašur ķ fęšuvali og étur annaš svif og fiska. Žar sem makrķllinn er sundmagalaus sekkur hann ef hann er ekki į stöšugri hreyfingu. Žegar talaš er um makrķl ķ Noršaustur Atlantshafi er um žrjįr hrygningareiningar (spawning components) aš ręša sem skarast verulega į żmsum aldursskeišum.“

Hinar žrjįr „hrygningareiningar“ makrķls ķ Noršaustur-Atlantshafi skiptast ķ žrjį stofna:

vesturstofn, sem er lang stęrstur, sušurstofn og Noršursjįvarstofn. Fiskar śr vesturstofninum ganga inn į Ķslandsmiš en žeir hrygna į stóru svęši frį vestur af Skotlandi aš Biskajaflóa į tķmabilinu mars til jśnķ. Aš hrygningu lokinni leitar makrķll fęšu noršur um ķ Noršursjó og Noregshaf/Austurdjśp og nś seinustu įrin hefur hann gengiš ķ auknum męli inn į grunnslóš allt ķ kringum Ķsland. Žegar haustar dregur hann sig til baka į vetursetustöšvar sem eru ķ köntunum noršur af Skotlandi austur ķ Norsku rennu og noršanveršum Noršursjó.

Veišar śr žessum stofni voru litlar į sjöunda įratug sķšustu aldar en jukust jafnt og žétt ķ rśm 800.000 tonn įriš 1993. Veišarnar fara einkum fram ķ Noršursjó į haustin, Noregshafi og Austurdjśpi į sumrin og noršur og vestur af Skotlandi į veturna eftir įramót. Hrygningarstofninn minnkaši śr 3 milljón tonnum į įttunda įratugnum ķ um 2.2 milljón tonn 1994 en stękkaši aftur ķ 2.7 milljón tonn 1999. Sérstakt mat į žessum stofni er ekki gert lengur en hrognatalningar į hrygningarslóš benda til aš hann hafi minnkaš um 14% 1998-2001 og 6% 2001-2004. Sömu rannsóknir benda til aš hann hafi vaxiš aftur um 5% į įrunum 2004-2007. Vesturstofninn er talinn vera um 75-80% af heildarstofnstęršinni.

Mestur afli śr vesturstofni makrķls hefur samkvęmt skżrslunni veriš tekinn į hefšbundnum veišislóšum ķ Noršursjó og vestan Skotlands og Ķrlands. Lķta Skotar og Ķrar į makrķlstofninn sem veršmętasta fiskstofninn viš stendur sķnar og telja sér til įgętis aš hafa stundaš sjįlfbęrar veišar śr honum.

Noršmenn og Rśssar hafa ķ įranna rįs veriš mestar veišižjóšir makrķls ķ Noregshafi. Aflinn varš mestur 1994 eša 182 žśs. tonn og 1995 og 1998 varš hann um 154 žśs. og 135 žśs. tonn. Aflinn ķ Noregshafi fór sķšan minnkandi fram til 2006, einkum vegna minnkandi veiši Noršmanna.

Makrķll breytir lķfrķki

Fram til įrsins 2006 var nįnast allur afli sem fékkst ķ Noregshafi veiddur utan ķslenskrar lögsögu. Aflinn óx hratt aftur vegna veiša Ķslendinga ķ eigin lögsögu sem veiddu rśm 36 žśs. tonn (50% af aflanum) įriš 2007 og rśm 112 žśs. tonn (76% af aflanum) įriš 2008. Afli Ķslendinga įriš 2009 varš rśm 116 žśs. tonn og var žegar oršinn lišlega 90 žśs. tonn ķ byrjun jślķ 2009 žegar veišar voru takmarkašar viš įkvešiš mešaflahlutfall ķ veišum į norsk-ķslenskri sķld og meš svęšislokun.

Vegna komu makrķls inn ķ ķslenska lögsögu hafa menn velt fyrir sér įhrifum hans į lķfrķki hafsins viš Ķsland. Robert Fumes, prófessor viš Hįskólann ķ Glasgow, sagši ķ fyrirlestri ķ Hįskóla Ķslands 16. desember 2011 aš įsókn makrķls inn į bśsvęši sandsķlis hér viš land vęri trślega hluti skżringarinnar į hnignun sandsķlastofnsins.

„Hvort žaš sé ašalįstęšan er ómögulegt aš segja til um,“ sagši hann einnig. Ķ fyrirlestri sķnum benti Fumes m.a. į hversu mikil fylgni vęri milli sterkari sķldarstofns ķ Noršursjó og hnignunar sandsķlastofnsins viš Hjaltlandseyjar. Veišar į sandsķli hefšu sömuleišis gengiš nęrri stašbundnum stofnum.

Įstand sandsķlastofnsins viš sušur- og vesturströnd Ķslands hefur veriš afar bįgboriš undanfarin įr meš žeim afleišingum aš varp hjį fuglum sem reiša sig į sandsķli, s.s. krķum og lundum, hefur gengiš hörmulega illa. Engin einhlķt skżring er į hnignun stofnsins en makrķllinn hefur veriš nefndur sem hugsanlegur sökudólgur. (http://mbl.is/frettir/innlent/2011/12/17/makrill_er_grunadur_med_odru/)

Hin mikla gegnd makrķls viš stendur Ķslands hefur vakiš veršskuldaša athygli eins og žessi frétt sjónvarpsins frį11. įgśst 2011 sżnir:

„Allt er krökkt af makrķl ķ sjónum viš strendur Ķslands. Heilu torfurnar sjįst śr hįhżsum viš Borgartśn og ķ Hafnarfirši mįtti sjį makrķlinn hreinlega dansa į sjįvarboršinu.

Fjöldi fólks hefur haft samband viš fréttastofu og greint frį mikilli makrķlgengd viš strendur landsins.

Fiskisögur hafa flogiš frį höfnum į Sušurnesjum og į Vestfjöršum og fólk į skrifstofum ķ hįhżsum viš Borgartśn og ķbśar ķ Laugarnesi hafa greint frį heilu torfunum af makrķl ķ Raušarįrvķk undan Borgartśni og Laugarnesi. Og torfurnar sjįst śr mikilli fjarlęgš sem dökkir išandi skuggar į yfirborši sjįvar.

Buslugangurinn og lętin eru žvķlķk aš engu er lķkara en aš fiskurinn sé aš stķga trylltan dans til aš fagna komunni ķ ķslenska lögsögu.“

Deilt um rįšgjöf

Starfsmenn hafrannsóknarstofnunar hafa lagt sig fram um aš skżra landsmönnum og hagsmunaašilum frį rannsóknum sķnum į makrķlnum. Žorsteinn Siguršsson į hafrannsóknarstofnun gerši til dęmis grein fyrir įstandi makrķlstofnsins į ašalfundi LĶŚ ķ október 2011 og sagši aš hrygningarstofninn 2011 vęri metinn um 2,9 milljónir tonna. Hann hefši vaxiš śr 1,7 milljónum tonna įriš 2002 en falliš śr 3,15 milljón tonnum įriš 2009. Įrgangurinn 2002 vęri metinn mjög stór, įrgangarnir frį 2005 og 2006 vęru einnig metnir stórir Įrgangurinn frį 2007-2010 taldir vera nįlęgt mešaltali. Įstand stofnsins vęri tališ gott. Veišidįnartala vęri hęrri en sś sem gęfi hįmarksafrakstur śr stofninum. Rįšgjöf 2012 vęri < 639 žśs. tonn og ekki rķkti samkomulag um skiptingu aflans. (http://www.liu.is/files/Makrill_LIU_okt_2011_thorsteinn_hafro_1283333543.pdf)

Ekki eru allir sammįla žessum nišurstöšum. Jón Kristjįnsson fiskifręšingur hefur ķ įranna rįs veriš į öndveršum meiši viš vķsindamenn į hafrannsóknarstofnun vegna mats žeirra į stęrš fiskstofna viš Ķsland. Hann dregur einnig ķ efa aš Alžjóšahafrannsóknarrįšiš (ICES) hafi rétt fyrir sér žegar žaš veitir rįš um veišar į makrķl og leyfilegan hįmarksafla į honum. Hann segir ķ bloggi 6. jślķ 2012 aš fariš hafi veriš „groddalega“ fram śr fiskveiširįšgjöf ICES ķ Barentshafi žó stękki žorskstofninn žar og ICES elti hann meš žvķ aš hękka rįšgjöf sķna žvert į fyrri rįšgjöf, veišar umfram hana hefšu įtt aš ganga of nęrri stofninum. Jón segir:

„Stofnmęling į makrķl er tóm vitleysa, hśn er gerš į 3 įra fresti og žį meš žvķ aš telja hrogn ķ hafinu. Rįšgjöfin er ķ samręmi viš žaš, auk žess sem hśn byggist į žvķ aš veiša lķtiš svo stofninn stękki. Žeir halda nefnilega aš žaš sér best sé aš veiša sem minnst svo stofninn stękki. Žeir hugsa ekkert um aš fęšan takmarkar stęrš fiskstofna og stór stofn getur étiš sig śt į gaddinn.

Norskir fręšingar sjį merki um ofbeit į įtu ķ Noršurhafi, žaš sé einfaldlega ekki nóg fóšur fyrir žessa stóru sķldar-, makrķl- og kolmunnastofna. Žetta getur veriš ein įstęša žess aš makrķllinn sękir į Ķslandsmiš, žaš er aš verša lķtiš aš éta heima fyrir, - vegna of lķtillar veiši.

Viš eigum aš halda okkar striki og lįta ekki hręša okkur til hlżšni. Ef viš veišum sem įšur, og žeir lķka kemur vęntanlega ķ ljós aš stofninn žolir žaš enda er žaš ešli fiskstofna aš bregšast viš aukinni nżtingu meš aukinni framleišslu. Žarna kemur fęšan til sögunnar: Aukin veiši eykur framboš handa žeim sem eftir lifa, vöxturinn eykst svo og nżlišun. Stofninn fer jafnvel stękkandi (Barentshaf) vegna žess aš fęšan nżtist betur.“

(http://fiski.blog.is/blog/fiski/entry/1248298/ )

Hér veršur ekki tekin afstaša til žessa įgreinings. Ķ fyrrgreindu vištali viš Steingrķm J. Sigfśsson ķ Fréttablašinu 9. jślķ 2012 segir hann brżnt aš semja um hįmark veiša į makrķl og aš fariš sé aš rįšum ICES. Rįšherrann segir:

„En aš sjįlfsögšu viljum viš lenda samningum. Viš viljum ekki lenda aftur ķ žvķ sem geršist meš kolmunnann, žar sem dróst mjög lengi aš nį samningum og stofninn var veiddur ansi langt nišur. Sem betur fer hefur makrķlstofninn veriš mjög sterkur og žaš hefur hjįlpaš, en žaš er aušvitaš tekin talsverš įhętta meš svona mikilli veiši umfram rįšgjöf įr eftir įr.“

Jón Kristjįnsson segir hins vegar um įhrif kolmunnasamningsins ķ fyrrnefndu bloggi:

„Mešan ósamiš var um hann var veitt langt umfram rįšgjöf og stofninn stękkaši stöšugt. Žegar bśiš var aš koma böndum į veišarnar meš samningum 2005 var lögš til minni veiši og aflinn minnkaši. Sagt var aš “gömul„ ofveiši hefši valdiš žvķ.“

Sjónarmiš Jóns Kristjįnssonar eiga ekki upp į pallboršiš viš vķsindalega rįšgjöf viš veišar. Stjórnvöld taka miš af annars konar rįšgjöf. Ķ nęstu grein veršur fjallaš um hvernig ķslensk stjórnvöld beita lögum og alžjóšasamningum til aš setja makrķlveišum ķslenskra skipa skoršur en jafnframt tryggja rétt Ķslendinga gagnvart öšrum žjóšum.

 
Senda į Facebook  Senda į Twitter  Vista sem pdf  Prenta

Björn Bjarnason var žingmašur Sjįlfstęšisflokksins frį įrinu 1991 til 2009. Hann var menntamįlarįšherra 1995 til 2002 og dóms- og kirkjumįlarįšherra frį 2003 til 2009. Björn var blašamašur į Morgunblašinu og sķšar ašstošarritstjóri 1979 til 1991.

 
 
Mest lesiš
Fleiri pistlar

Umsóknarferli ķ andaslitrum - straumhvörf hafa oršiš ķ afstöšu til ESB-višręšna - réttur žjóšar­innar tryggšur

Žįttaskil uršu ķ samskiptum rķkis­stjórnar Ķslands og ESB fimmtudaginn 12. mars žegar Gunnar Bragi Sveinsson utanrķkis­rįšherra aftenti formanni rįšherrarįšs ESB og višręšu­stjóra stękkunarmįla ķ framkvęmda­stjórn ESB bréf. Textinn sem gildir gagnvart ESB er į ensku. Žar segir: „The Government of...

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš. Žeir hafa aš vķsu mįlfrelsi viš boršiš ķ Brussel, sem ķslenzkir ašildarsinnar aš ESB leggja svo mikiš upp śr en į žį er ekki hlustaš og orš žeirra hafa engin įhrif.

Lķfsreynsla Grikkja lżsandi dęmi um örlög smįžjóšar sem gengur inn ķ fjölmennt rķkjabandalag

Žaš hefur veriš fróšlegt - ekki sķzt fyrir žegna smįžjóša - aš fylgjast meš įtökum Grikkja og annarra evrurķkja, sem ķ raun hafa veriš įtök į milli Grikkja og Žjóšverja. Ķ žessum įtökum hafa endurspeglast žeir djśpu brestir, sem komnir eru ķ samstarfiš innan evrurķkjanna og žar meš innan Evrópu­sambandsins.

Umbrotin ķ Evrópu geta haft ófyrirsjįanlegar afleišingar

Žaš er nokkuš ljóst aš sś uppreisn Mišjaršarhafsrķkja gegn žżzkum yfirrįšum innan Evrópu­sambandsins, sem Romano Prodi, fyrrum forsętis­rįšherra Ķtalķu og forseti framkvęmda­stjórnar ESB um skeiš, hvatti til fyrir allmörgum mįnušum er hafin. Kveikjan aš henni uršu śrslit žingkosninganna ķ Grikklandi fyrir viku.

 
 
    Um Evrópuvaktina     RSS