Fimmtudagurinn 22. aprķl 2021

Réttarstašan vegna makrķls skżrš innanlands og gagnvart öšrum rķkjum

Makrķll II


Björn Bjarnason
10. jślķ 2012 klukkan 09:08

Ķslensk stjórnvöld geršu sér grein fyrir žvķ į įrinu 2009 aš ekki yrši hjį žvķ komist aš taka stjórnvaldsįkvaršanir vegna makrķlveiša į Ķslandsmišum og huga aš stefnumörkun um framtķšarveišar. Mešafli af makrķl viš sķldveišar į norsk-ķslenskri sķld ķ flotvörpu var um 30.000 tonn įriš 2007 og um 112.000 tonn įriš 2008.

Helstu lagaįkvęši um veišar į makrķl er aš finna ķ lögum nr. 151/1996 um fiskveišar utan lögsögu Ķslands, meš sķšari breytingum. Lögin snśast fyrst og fremst um fiskveišar ķslenskra skipa śr nytjastofnum utan ķslensku lögsögunnar. Ķ 5. grein žeirra er žó fjallaš sérstaklega um stofna sem veišast bęši innan og utan ķslenskrar lögsögu og śthlutunarreglur žegar fyrir liggur įkvöršun um aš takmarka heildarafla śr deilistofni.

Makrķll er deilistofn viš Ķsland. Deilistofnar eru flökkustofnar, stofnar sem eru ekki stašbundnir heldur flakka į milli lögsagna og žar meš veišisvęša, mį žar nefna norsk-ķslensku sķldina, kolmunna og śthafskarfa. Ķslenskum fiskiskipum er heimilt į grundvelli samninga aš veiša śr deilistofnum ķ lögsögum annarra rķkja vegna ašildar aš Noršvestur-Atlantshafs fiskveišistofnuninni (NAFO) og Noršaustur-Atlantshafs fiskveišinefndinni (NEAFC).

Fiskistofa sér um śtgįfu leyfa til veiša ķ lögsögu annarra rķkja og heldur utan um afla śr deilistofnum eftir veišisvęšum. Makrķl hafa ķslensk skip heimild til aš veiša ķ fęreyskri lögsögu og į alžjóšlegu hafsvęši utan ķslensku lögsögunnar.

Fyrsta reglugeršin um makrķlveišar

Hinn 13. mars 2009 gaf sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš śt reglugerš um stjórn makrķlveiša ķslenskra skipa įriš 2009. Žetta var fyrsta lögbundna stjórnsżsluįkvöršunin um veišar į makrķl viš Ķsland. Tók reglugeršin til veiša ķ ķslenskri lögsögu og į alžjóšlega hafsvęšinu. Žar sagši aš fęri heildarafli ķslenskra skipa ķ makrķl yfir 112.000 lestir, žar af 20.000 lestir į alžjóšlegu hafsvęši utan lögsögu rķkja, į įrinu 2009 tęki rįšherra įkvöršun um hvort veišar į makrķl skyldu bannašar eša takmarkašar meš einhverjum hętti. Kvótinn var meš öšrum oršum įkvešinn ķ samręmi viš žaš sem veiddist į vertķšinni įriš 2008.

Ekki var kvešiš į um śthlutun aflaheimilda į skip. Ķ tilkynningu rįšuneytisins vegna reglugeršarinnar var hins vegar hvatt til žess aš hugaš yrši aš nżtingu makrķls til manneldķs. Į įrinu 2008 hefši ašeins lišlega 5% af heildarmakrķlafla ķslenskra skipa fariš ķ vinnslu til manneldis sem skilaši umtalsvert meiri veršmętum en fęri aflinn til bręšslu og veišar til manneldis vęru auk žess meira ķ anda sjįlfbęrrar žróunar. Hvatti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra sérstaklega til žess aš śtgeršir ynnu sem mest af aflanum til manneldis. Var gefiš til kynna aš rįšherrann mundi lķta til žess hvort fariš vęri eftir žeirri hvatningu „žegar og ef“ til śthlutunar aflahlutdeildar kęmi og ręša žyrfti mįlefnalega „hvort taka eigi tillit til aš hvaša marki veišiskip hafi eša geti veitt makrķl til manneldis og žį hvort žau njóti žess sérstaklega viš śthlutun,“ sagši ķ fréttatilkynningu rįšuneytisins (9/2009).

Žegar ķ jślķbyrjun 2009 var makrķlaflinn oršinn rķflega 90 žśsund tonn og hinn 8. jślķ 2009 setti rįšuneytiš žęr skoršur viš veišunum aš makrķll mętti ašeins vera mešafli norsk-ķslenskrar sķldar. Makrķlaflinn 2009 varš um 116.000 tonn frį jśnķ til október 2009 og į sama tķma var sķldaraflinn um 225 žśs. tonn.

Makrķlveišar ķslenskra skipa įriš 2009 voru svonefndar „ólympķskar veišar“, žaš er ekki reistar į aflamarki į skip. Sętti žaš gagnrżni ķ greinargerš um makrķlveišar įriš 2009 sem unnin var į vegum sjįvarśtvegsrįšuneytisins. Ķ lok hennar sagši aš reynslan af fyrirkomulagi veišanna hefši ekki veriš góš og fullyrša mętti aš veruleg veršmęti hefšu fariš ķ sśginn. Skipti žvķ „öllu mįli aš betur takist til ķ framtķšinni og aš skipulag og fyrirkomulag veišanna verši meš öšrum og betri hętti,“ sagši hópurinn sem samdi skżrsluna . Til aš hįmarka veršmęti makrķlsins vęri naušsynlegt aš śtgeršir vissu hvaš mikiš magn af makrķl žęr hefšu til rįšstöfunar žannig aš skipuleggja mętti veišar og vinnslu sem best.

Kvótakerfi viš makrķlveišar

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš gaf hinn 20. nóvember 2009 śt reglugerš um stjórn makrķlveiša įriš 2010. Žar var hįmark afla sett 130.000 tonn, yrši žvķ nįš ręki rįšherra įkvöršun um hvort veišar skyldu bannašar eša takmarkašar į einhvern hįtt. Önnur reglugerš um stjórn makrķlveišanna įriš 2010 var gefin śt 31. mars 2010. Meš žeirri reglugerš var tekiš upp kvótakerfi viš makrķlveišar og horfiš frį hinum „ólympķsku veišum“.

Heildaraflanum 2010, 130.000 tonnum, var rįšstafaš til skipa meš žrennskonar hętti: 112.000 tonnum samkvęmt veišileyfum til skipa sem stundušu makrķlveišar ķ flottroll eša nót į įrunum 2007, 2008 og 2009. 3.000 tonnum var rįšstafaš til skipa meš lķnu, handfęri, net eša gildrur. Ķ žrišja lagi var 15.000 tonnum rįšstafaš til skipa sem féllu hvorki undir flokk 1 eša 2 en sóttu um leyfi til makrķlveiša eigi sķšar en 30. aprķl 2010.

Į žennan hįtt var komiš til móts viš gagnrżni į veišiašferširnar įriš 2009. Vegna žess įgreinings sem oršiš hefur ķ tķš rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur og tilrauna tveggja sjįvarśtvegsrįšherra rķkisstjórnarinnar, Steingrķms J. Sigfśssonar og Jóns Bjarnasonar, til aš kollvarpa stjórnkerfi fiskveiša sem reist er į aflaheimildum, kvótakerfi, segir žaš mikla sögu um įgęti žess kerfis aš žeir skuli hafa vališ žaš til aš tryggja hagkvęmustu nżtingu į nżjum, veršmętum fiskstofni sem gekk ķ verulegu magni inn į Ķslandsmiš ķ rįšherratķš žeirra. Aš óreyndu hefši mįtt ętla aš žeir fikrušu sig inn į ašrar brautir žegar einstakt tękifęri gafst til žess.

Sįtt į pólitķskum vettvangi

Įrin 2009 og 2010 unnu ķslensk stjórnvöld aš žvķ aš kanna og skżra réttarstöšuna inn į viš og śt į viš varšandi réttinn til makrķlveiša. Ķslensk lög veittu heimild til aš įkvarša heildarafla innan og utan ķslenskrar lögsögu og įkveša hvaša ašferšum yrši beitt viš skiptingu hans milli skipa, hvort skiptingin skyldi rįšast af keppni sem kennd var viš Ólympķuleikana eša stjórnvaldsįkvöršun samkvęmt meginreglum kvótakerfisins. Žį męltu alžjóšalög og samningar fyrir um rétt Ķslendinga til ašildar aš samstarfi strandrķkja um nżtingu og vernd hins sameiginlega fiskstofns.

Góš sįtt rķkti um žessar meginreglur į ķslenskum stjórnmįlavettvangi og aš frumkvęši sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytisins var stušlaš aš sįtt viš hagsmunaašila meš skipun vinnuhópa sem hafa samiš greinargeršir fyrir rįšuneytiš um makrķlveišar įranna 2009, 2010 og 2011. Žar er ekki ašeins aš finna śttekt į rannsóknum, veišum, vinnslu og markašsmįlum heldur einnig lżsingu į lögfręšilegum įlitaefnum og stöšu mįla gagnvart öšrum žjóšum. Hér veršur sérstaklega hugaš aš žróun samskipta viš önnur strandrķki og stušst viš žessar greinargeršir.

Ķslendingar settir til hlišar

Skilyrši žess aš strandrķki hafi heimild til aš veiša śr deilistofni ķ lögsögu annars rķkis er aš samkomulag hafi nįšst um žaš į vettvangi viškomandi alžjóšlegrar fiskveišinefndar. Noršaustur-Atlantshafs fiskveišinefndin fjallar um makrķl og į įrinu 2009 lį fyrir strandrķkjasamkomulag į vettvangi hennar um makrķlveišar. Ķslandi hafši hins vegar veriš neitaš um ašild aš žessu samkomulagi. Fulltrśar Ķslands mótmęltu žvķ allt frį upphafi samkomulagsins aš žeim vęri haldiš utan žess enda vęri Ķsland strandrķki.

Žetta strandrķkjasamkomulag um makrķl į samningssvęši NEAFC nįši til lögsögu Evrópusambandsins, Noregs og Fęreyja. Lögsaga Ķslands var utan samkomulagsins enda fulltrśum landsins haldiš frį strandrķkjavišręšum um makrķl. Ķslensk stjórnvöld settu hins vegar takmarkanir innan lögsögu sinnar įriš 2008 ķ samręmi viš skyldur ašildarrķkja NEAFC. Žau töldu sig eiga skżlausan strandrķkisrétt innan NEAFC til ašildar aš samkomulagi um makrķl og vķsušu žar til 63. greinar ķ hafréttarsįttmįla Sameinušu žjóšanna og žess aš makrķlstofninn hefši viškomu innan ķslenskrar lögsögu og veiddist žar. Ķslendingar hefšu fullan rétt til aš nżta žessa aušlind innan efnahagslögsögu sinnar en bęru einnig skyldur samkvęmt hafréttarsįttmįla SŽ og śthafsveišisamningi til aš leita eftir samvinnu viš önnur strandrķki til aš vernda stofninn, sagši ķ greinargerš vinnuhóps sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytisins um makrķlveišar.

Ķslensk stjórnvöld töldu žaš „įbyrgšarleysi“ Evrópusambandsins, Noregs og Fęreyja aš neita Ķslandi įrum saman um ašild aš samningavišręšum strandrķkja um makrķlinn. Žegar litiš er til baka mį hins vegar segja aš žessi höfnun į Ķslendingum hafi komiš öšrum strandžjóšum ķ koll. Ķslendingar höfšu allt ašra afstöšu til mikilvęgis makrķlveiša fyrir ķslenska žjóšarbśiš į įrunum 2006 eša 2007 eša įrin 2008 eša 2009, ekki vegna bankahrunsins og afleišinga žess, heldur hins aš lķklega hefur fįa grunaš aš magn makrķls yrši eins mikiš innan ķslenskrar lögsögu og sagan sżnir frį 2008. Hefši Ķsland veriš tekiš ķ hópinn sem strandrķki frį upphafi hefši hlutdeild žess ķ hinum sameiginlega stofni veriš įkvöršuš meš hlišsjón af žvķ magni sem fannst af makrķl žį į Ķslandsmišum. Žegar slķkt višmiš hefur einu sinni mótast ķ alžjóšasamningi er mjög erfitt aš breyta žvķ, jafnvel meš sterkum rökum.

Žegar makrķl-strandrķkin fréttu af 112.000 tonna mešafla af makrķl į Ķslandi įriš 2008 bušu žau ķslenskum stjórnvöldum aš senda įheyrnarfulltrśa į fund sinn ķ október 2008. Ķ jśnķ 2009 var Ķslendingum sķšan bošiš til višręšna um stjórnun makrķlveiša. Į fundinum reyndist hins vegar ekki vilji til žess aš višurkenna strandrķkjarétt Ķslands og semja į žeim grundvelli. Var fulltrśa Ķslands žó bošiš aš sitja sķšasta dag įrlegs fundar strandrķkja um stjórnun makrķlveiša aš žessu sinni fyrir įriš 2010 sem haldinn var ķ lok október 2009. Ķslensk stjórnvöld höfnušu bošinu og sjįvarśtvegsrįšuneytiš birti 28. október 2009 haršorša fréttatilkynningu žar sem sagši um Evrópusambandiš, Noreg og Fęreyjar, strandrķkin:

„Žau žverskallast viš aš višurkenna Ķsland sem strandrķki, halda nś vikulangan fund um stjórn makrķlveiša fyrir įriš 2010 ķ Cork į Ķrlandi og hafa ašeins bošiš Ķslandi aš sitja lokadag fundarins. Meš žessu er ljóst aš ašilarnir žrķr hafna žeirri ósk Ķslands aš taka žįtt ķ heildarstjórnun makrķlveišanna į nęsta įri, sem viš eigum fullan rétt į samkvęmt hafréttarsamningnum og śthafsveišisamningnum. Meš žessum ašgeršum eru ķslensk stjórnvöld knśin til žess aš taka enn į nż einhliša įkvöršun um aflahįmark fyrir nęsta įr.“ (Fréttatilkynning 36/2009.)

Ķslendingum bošiš til višręšna

Eins og įšur sagši gaf sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš hinn 20. nóvember 2009 śt reglugerš um stjórn makrķlveiša įriš 2010. Žar var hįmark afla sett 130.000 tonn. Hinn 1. desember 2009 sendi rįšuneytiš frį sér tilkynningu um aš Evrópusambandiš, Noregur og Fęreyjar hefšu bošiš Ķslandi „til višręšna um heildarstjórnun makrķlveiša ķ Noršaustur-Atlantshafi ķ mars 2010“. Hefši Jón Bjarnason rįšherra žekkst bošiš enda vęru ašilar sammįla um „aš strandrķkin fjögur, sem öll eiga hagsmuna aš gęta, komi į sameiginlegri stjórnun veiša śr žessum mikilvęga stofni til aš tryggja sjįlfbęra nżtingu“. Tekiš var fram aš į fundinum yrši mešal annars rętt um aflahįmark, skiptingu afla milli ašila, ašgang aš lögsögu, vķsindasamstarf og eftirlit meš veišum. (Fréttatilkynning 44/2009.)

Sįtu fulltrśar Ķslands fyrsta fund sinn meš fulla višurkenningu ķ makrķlvišręšunum ķ Įlasundi ķ Noregi 16. til 18. mars 2010. Žar nįšist ekki samkomulag um skiptingu heildarafla makrķls milli rķkjanna og sagši ķ tilkynningu ķslenskra stjórnvalda aš „mikiš“ bęri ķ milli ašila en reynt yrši įfram aš nį samkomulagi og nęsti fundur hefši veriš bošašur ķ Reykjavķk 19. og 20. aprķl 2010. (Fréttatilkynning 19/2010.)

Skömmu eftir fundinn ķ Įlasundi eša hinn 31. mars 2010 gaf sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra śt fyrrnefnda reglugerš um stjórn makrķlveiša ķslenskra skipa įriš 2010, žaš er innleišingu kvótakerfis viš veišar ķslenskra skipa. Ķ tilkynningu rįšuneytisins var minnt į aš ekki hefši nįšst samkomulag milli strandrķkja um fyrirkomulag eša leyfilegt hįmark veiša į įrinu 2010 og žess vegna yršu leyfi til makrķlveiša ašeins gefin śt fyrir įriš 2010. Žį var einnig sleginn sį varnagli aš veišar įriš 2010 sköpušu ekki grunn aš veiširétti ķ framtķšinni. Ekki lęgi fyrir samfelld veišireynsla ķ skilningi laga og mikilvęgt vęri fyrir žjóšarbśiš aš ekki verši „lokaš fyrir möguleika į aš aflaš sé enn fjölbreyttari reynslu ķ vinnslu og veišum en fyrir liggur nś“. Žį hefši rįšherra skipaš vinnuhóp til aš leggja fram valkosti um endurskošun į fiskveišilöggjöfinni. Ekki vęri śthlutaš varanlegum heimildum til fleiri įra. Framsal verši óheimilt en heimilt aš flytja heimildir milli skipa sömu śtgeršar. (Fréttatilkynning 23/2010.)

Žessi formįli Jóns Bjarnasonar, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, aš žvķ aš innleiša kvótakerfiš ķ makrķlveišarnar endurspeglaši tvķskinnunginn ķ afstöšu hans og rķkisstjórnarinnar ķ mįlinu sem įšur var getiš.

Samkomulag um heildstęša stjórnun makrķlveišanna į įrinu 2010 tókst ekki og settu ašilar sér žvķ einhliša kvóta fyrir žaš įr, ESB og Noregur raunar meš samkomulagi sķn į

milli. Kvóti Ķslands var 130 žśsund tonn og samsvaraši hann 16-17% af samanlögšum kvótum strandrķkjanna. Heildarafli įriš 2010 fór töluvert fram śr žvķ sem Alžjóša hafrannsóknarįšiš rįšlagši sem var 572 žśsund tonn.

Hinn 17. maķ 2010 efndu fulltrśar ķslenskra stjórnvalda og śtgerša uppsjįvarskipa til fundar um įętlanir um veišar og vinnslu į makrķl į vertķšinni 2010. Žar kom fram aš śtgerširnar ętlušu aš rįšstafa mun stęrri hluta makrķlaflans til manneldisvinnslu en veriš hafši. Meš sameiginlegu minnisblaši Jóns Bjarnasonar rįšherra og Frišriks J. Arngrķmssonar, forstjóra LĶŚ, frį 22. jśnķ 2010 var stašfestur vilji ašila til aš vinna aš sameiginlegum markmišum um manneldisvinnslu į makrķl og aš tryggt yrši įreišanlegt og skilvirkt upplżsingaflęši um stöšu mįla į viku fresti yfir vertķšina žannig aš tryggja mętti sem best aš markmišin nęšust.

Tilgangur žessa samkomulags var mešal annars aš bregšast viš gagnrżni erlendra ašila um aš Ķslendingar stundušu ekki ašeins veišar į makrķl ķ krafti einhliša įkvaršana heldur héldu žeir žannig į mįlum aš minnsti hluti aflans fęri til manneldis. Žegar litiš er į breytingar į vinnslu makrķls hér į landi mį hins vegar segja aš į ótrślega skömmum tķma hafi tekist aš breyta henni ķ žįgu manneldis.

Hér verša ekki tķundašir fundir fulltrśa strandrķkjanna įriš 2010 en žį breyttist staša Fęreyinga žannig aš žeir gengu ķ flokk meš Ķslendingum og sęttu eftir žvķ sem leiš į įriš sķfellt žyngri įsökunum um aš sżna sama įbyrgšarleysi og Ķslendingar viš veišar į makrķl.

Įsökunum svaraš

Ķ įgśst 2010 var svo komiš aš ķslenska sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytiš sendi frį sér tilkynningu undir fyrirsögninni: Sameiginleg įbyrgš strandrķkjanna fjögurra į stjórnun makrķlveiša til aš verjast įsökunum af hįlfu hagsmunaašila ķ veišum og vinnslu į makrķl ķ Noregi og ESB ķ garš Ķslendinga og Fęreyinga um óįbyrgar veišar og til aš bregšast viš hvatningum žeirra um aš bannaš yrši aš flytja inn sjįvarafuršir frį Ķslandi og Fęreyjum.

Ķ tilkynningunni var rakiš aš žrįtt fyrir tvo samningafundi fulltrśa ESB, Fęreyja, Ķslands og Noregs hefši ekki nįšst samkomulag um heildarstjórn makrķlveiša įriš 2010 en ašilar hefšu hins vegar oršiš „sammįla um žaš ķ lok sķšasta fundar aš hann hefši veriš jįkvęšur og višręšurnar hefšu fariš fram ķ mjög góšum anda“. Vegna skorts į samkomulagi hefši hvert rķkjanna įkvešiš aflahlutdeild sķna og hafi Ķslendingar rišiš į vašiš. Žvķ mišur vęru samanlagšir einhliša kvótar hęrri en heildarafli aš tillögu Alžjóšahafrannsóknarįšsins, įbyrgšin į žvķ lęgi ekki sķšur hjį ESB og Noregi en Ķslandi og Fęreyjum. Öll standrķkin fjögur bęru sameiginlega įbyrgš į žvķ aš nį samkomulagi um heildarstjórnun makrķlveišanna og tryggja sjįlfbęrni žeirra. Žį sagši:

„Įskorun hagsmunaašila ķ Noregi og ESB til žarlendra stjórnvalda um aš setja bann viš innflutningi į sjįvarafuršum frį Ķslandi og Fęreyjum er žvķ ekki į rökum reist. Enn fremur er mikilvęgt aš įrétta aš innflutningsbann og ašrar skyldar višskiptaašgeršir fęlu ķ sér skżlaus brot į EFTA-samningnum, GATT-samningnum og EES-samningnum.“ (Fréttatilkynning 48/2010)

Lokatilraun strandrķkjanna fjögurra til aš nį samkomulagi um stjórnun makrķlveiša og įkvöršun veišikvóta fyrir įriš 2011 reyndist įrangurslaus į fundi ķ Osló 25. og 26. nóvember 2010. Ķ framhaldi af žvķ įkvaš sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra aš Ķsland tęki sér óbreytta hlutdeild ķ makrķlveišum į įrinu 2011, um 17% af heildarveišunum, aš teknu tilliti til aukningar ķ rįšgjöf Alžjóšahafrannsóknarįšsins.

Rįšiš hafši lagt til aš leyfilegur heildarafli įriš 2011 yrši allt aš 646 žśsund tonn. Beindi rįšherra žvķ til ESB og Noregs aš taka tillit til hlutdeildar Ķslands viš kvótaįkvaršanir sķnar meš žaš ķ huga aš heildarveišar į įrinu 2011 fęru ekki fram śr vķsindalegri rįšgjöf. ESB og Noregur virtu tilmęlin aš vettugi og tóku įkvöršun um aš makrķlkvótar žeirra skyldu nema samtals 583.882 tonnum eša rśmlega 90% af rįšlögšum heildarafla. Kvóti Ķslands įriš 2011 var 154.825 tonn en 130.000 tonn įriš 2010.

Ķ tilkynningu sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšuneytisins um ķslenska hlutdeild ķ makrķlveišunum 2011 sagši: „Kvótaįkvöršun ESB og Noregs er žvķ ķ raun įkvöršun um aš heildarveišar į makrķl į nęsta įri [2011] fari fram śr rįšlögšum heildarafla og er fullri įbyrgš vegna žessa vķsaš į hendur žeim.“ (Fréttatilkynning 76/2010.)

Oršalagiš er haršort og ber meš sér aš mikiš beri į milli ašila og ķslensk stjórnvöld hafi fengiš sig fullsödd af žvķ aš sitja undir įsökunum um aš sżna įbyrgšarleysi ķ įkvöršunum sķnum um kvóta fyrir ķslensk skip.

Heildaraflinn į makrķl reyndist um 930 žśsund tonn įriš 2011 og fór žvķ töluvert fram śr žvķ sem Alžjóšahafrannsóknarįšiš hafši rįšlagt, 646 žśsund tonn. Munaši žar mest um makrķlkvóta ESB og Noregs samtals 583.882 tonn eša rśmlega 90% af rįšlögšum heildarafla.

Engin nišurstaša vegna 2012

Žróun višręšna į įrinu 2011 fyrir veišiįriš 2012 er lżst į žennan hįtt ķ greinargerš vinnuhóps um makrķlveišar til sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra frį žvķ ķ aprķl 2012:

„Samningavišręšur strandrķkjanna fjögurra, auk Rśsslands, sem veišir śr stofninum ķ Sķldarsmugunni, fóru fram ķ nokkrum lotum haustiš 2011 og fram ķ febrśar 2012. Žar var leitast viš aš nį samkomulagi um stjórnun makrķlveišanna frį og meš įrinu 2012. Ķsland lagši ķ višręšunum įherslu į mikilvęgi žess aš nį samkomulagi til aš tryggja sjįlfbęrar veišar og koma ķ veg fyrir frekari ofveiši śr stofninum sem allir ašilarnir bęru sameiginlega įbyrgš į. Sanngjarnri lausn yrši ekki nįš nema litiš yrši til lögmętra hagsmuna allra ašila. Ķ žvķ fęlist m.a. aš taka yrši tillit til žeirrar breytingar sem oršiš hefši į göngumynstri makrķlstofnsins, en hann hefši gengiš ķ ę meira męli til noršvesturs og inn ķ ķslensku lögsöguna į undanförnum įrum. Ķ žvķ sambandi var sérstaklega vķsaš til nišurstašna sameiginlegra vķsindarannsókna Ķslands, Noregs og Fęreyja žess efnis aš um 1,1 milljón tonn af makrķl, um 23% stofnsins, hefši gengiš ķ ķslensku lögsöguna į įrinu 2011 og dvališ ķ henni yfir fęšuöflunartķmann, um 4-5 mįnuši, og aukiš žyngd sķna verulega [ķ Fréttablašinu 7. jślķ 2012 var sagt aš žyngd makrķls hefši aukist um 650 žśsund tonn į Ķslandsmišum 2011]. Nišurstöšurnar hefšu veriš nįnast samhljóša nišurstöšunum įriš į undan en žó vęri ganga stofnsins til vesturs enn eindregnari.

Į strandrķkjafundi ķ Bergen ķ janśar 2012 lögšu ESB og Noregur fram sameiginlega tillögu um skiptingu aflaheimilda frį og meš įrinu 2012. Žótt tillagan vęri óraunhęf og óįsęttanleg fyrir Ķsland leiddi hśn til žess aš gagntillaga var lögš fram af Ķslands hįlfu. Į lokasamningafundi ašila ķ Reykjavķk ķ febrśar 2012 var žess vęnst aš ESB og Noregur myndu svara meš žvķ aš leggja fram endurskošaša tillögu. Žaš olli ķslenskum stjórnvöldum žvķ miklum vonbrigšum žegar žaš gekk ekki eftir. Žegar fyrir lį aš samkomulag nęšist ekki um skiptingu aflaheimilda frį og meš įrinu 2012 lagši Ķsland til aš allir ašilar dręgju hlutfallslega jafnt śr makrķlveišum sķnum į žvķ įri, um 30%, til žess aš veišarnar žaš įr yršu ķ samręmi viš rįšgjöf Alžjóša hafrannsóknarįšsins. Žvķ mišur var ekki fallist į žį tillögu.

Ķslendingar munu įfram leggja įherslu į aš nį samkomulagi um stjórn makrķlveišanna en til žess aš svo megi verša žurfa allir ašilar aš leggja sitt af mörkum. Gert er rįš fyrir aš višręšur strandrķkjanna hefjist į nż haustiš 2012 vegna veišanna įriš 2013.“ (http://www.sjavarutvegsraduneyti.is/media/Skyrslur/Makrilskyrsla-2012 bls. 16.

Ķ hinum tilvitnušu oršum śr greinargerš vinnuhópsins er stöšunni śt į viš lżst eins og hśn er į žessari stundu. Kvótakerfiš er enn lagt til grundvallar viš śthlutun veišiheimilda til ķslenskra skipa en gerš var tęknileg breyting vegna veiša į įrinu 2011 sem mišaši aš žvķ aš auka žann hluta makrķlaflans sem fęri til vinnslu og manneldis. Reglugeršin fyrir įriš 2011 gerš rįš fyrir aš rįšherra gęti stöšvaš veišar žegar 154.825 tonna hefši veriš aflaš. Įkvešiš var aš lišlega fimmtungi aflaheimilda yršu rįšstafaš til vinnsluskipa og tekiš miš af afkastagetu žeirra viš frystingu. Žį var öllum leyfishöfum skylt aš rįšstafa 70% makrķlafla einstakra skipa til vinnslu. Framsal aflaheimilda ķ makrķl var įfram óheimilt en śtgeršir mįttu flytja allt aš 10% aflaheimilda milli įra.

Fiskistofa greindi frį žvķ 10. įgśst 2011 aš samkvęmt tölum hennar fęri innan viš 9% af veiddum makrķl til bręšslu og um 91% til vinnslu, žį voru um 99.000 tonn af 154.825 tonna heildarafla į įrinu 2011 komin aš landi.

Žegar makrķlvertķšin hófst sumariš 2012 rķkti sįtt innan lands um hvernig stašiš skyldi aš veišum og vinnslu. Enn voru žó blikur į lofti śt į viš og gętti vaxandi hörku ķ garš Ķslendinga af hįlfu Evrópusambandsins.

Ķ nęstu grein verša ólik višhorf samningsašla reifuš og einkum litiš til afstöšu Noršmanna.

 
Senda į Facebook  Senda į Twitter  Vista sem pdf  Prenta

Björn Bjarnason var žingmašur Sjįlfstęšisflokksins frį įrinu 1991 til 2009. Hann var menntamįlarįšherra 1995 til 2002 og dóms- og kirkjumįlarįšherra frį 2003 til 2009. Björn var blašamašur į Morgunblašinu og sķšar ašstošarritstjóri 1979 til 1991.

 
 
Mest lesiš
Fleiri pistlar

Umsóknarferli ķ andaslitrum - straumhvörf hafa oršiš ķ afstöšu til ESB-višręšna - réttur žjóšar­innar tryggšur

Žįttaskil uršu ķ samskiptum rķkis­stjórnar Ķslands og ESB fimmtudaginn 12. mars žegar Gunnar Bragi Sveinsson utanrķkis­rįšherra aftenti formanni rįšherrarįšs ESB og višręšu­stjóra stękkunarmįla ķ framkvęmda­stjórn ESB bréf. Textinn sem gildir gagnvart ESB er į ensku. Žar segir: „The Government of...

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš

Grikkir eru ekki sjįlfstęš žjóš. Žeir hafa aš vķsu mįlfrelsi viš boršiš ķ Brussel, sem ķslenzkir ašildarsinnar aš ESB leggja svo mikiš upp śr en į žį er ekki hlustaš og orš žeirra hafa engin įhrif.

Lķfsreynsla Grikkja lżsandi dęmi um örlög smįžjóšar sem gengur inn ķ fjölmennt rķkjabandalag

Žaš hefur veriš fróšlegt - ekki sķzt fyrir žegna smįžjóša - aš fylgjast meš įtökum Grikkja og annarra evrurķkja, sem ķ raun hafa veriš įtök į milli Grikkja og Žjóšverja. Ķ žessum įtökum hafa endurspeglast žeir djśpu brestir, sem komnir eru ķ samstarfiš innan evrurķkjanna og žar meš innan Evrópu­sambandsins.

Umbrotin ķ Evrópu geta haft ófyrirsjįanlegar afleišingar

Žaš er nokkuš ljóst aš sś uppreisn Mišjaršarhafsrķkja gegn žżzkum yfirrįšum innan Evrópu­sambandsins, sem Romano Prodi, fyrrum forsętis­rįšherra Ķtalķu og forseti framkvęmda­stjórnar ESB um skeiš, hvatti til fyrir allmörgum mįnušum er hafin. Kveikjan aš henni uršu śrslit žingkosninganna ķ Grikklandi fyrir viku.

 
 
    Um Evrópuvaktina     RSS